BYLA 2A-431-569/2015
Dėl administravimo išlaidų priteisimo
1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1097-883/2014 pagal ieškovo UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ieškinį atsakovams G. S., K. V., L. B., S. R. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

3 Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė
4

Ginčo esmė
5 Ieškovas UAB „Bankroto administratorių kompanija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų G. S., K. V., L. B. ir S. R. solidariai 20 000,00 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) administravimo išlaidų, patirtų administruojant UAB „Etila“ bankroto bylą Nr. B2-484-425/2013, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. 2013 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi priėmė sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Etila“ pabaigos. Bankrutavusios UAB „Etila“ buvęs vadovas ir akcininkai, įmonei nebevykdant veiklos ir esant nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti bankroto administratoriui jam priklausantį atlyginimą bei atlyginti kitas patirtas administravimo išlaidas, kadangi įmonė jokio turto neturi, debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti bent dalį administravimo išlaidų, taip pat nėra.

6 Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Etila“ pati nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi ekonomikos pagerėjimo ir naujų užsakymų, iš kurių galėtų padengti kreditorinius įsiskolinimus. Pažymėjo, kad reikalaujamų priteisti 20 000 Lt administravimo išlaidų dydis nepagrįstas įrodymais.

7 Atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turėtas įmonės akcijas 2010-12-21 pardavė atsakovui G. S., kuris buvo įmonės vadovas. Pats stengėsi padėti įmonei skolindamas pinigus apyvartinėms lėšoms ir nors įmonė jam liko skolinga apie 50 000 Lt, kreditorinio reikalavimo nereiškė.

8 Atsakovai S. R. ir L. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

9 II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10 Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. S. ieškovui UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 3371,31 Lt administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (20,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo G. S. valstybei 104 Lt (30,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2009-12-31, yra nustatyta teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-484-425/2013 ir tai rodo įmonės 2009-12-31 balanso duomenys. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai L. B. ir S. R. buvo informuoti apie įmonės nemokumą, o atsakovas K. V. nuo 2010-12-21 nėra įmonės akcininkas, teismas sprendė, kad šie atsakovai neturėjo realios galimybės daryti įtakos bendrovės veiklai, todėl jiems nekyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo G. S., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Kadangi įmonė registruotino turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas G. S.. Teismas konstatavo, jog bankroto administratorius nepateikė visų konkrečių pagrįstų duomenų apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas, todėl iš atsakovo G. S. priteisė faktiškai ieškovo turėtas ir byloje įrodymais pagrįstas išlaidas – 3371,31 Lt. Kadangi ieškinys tenkintas 17 procentų, todėl iš atsakovo G. S. ieškovui priteisė 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleistas, todėl iš atsakovo G. S. valstybei priteisė 101 Lt žyminio mokesčio.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12 Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Bankroto administratorių kompanija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl 6032,40 Eur (20 828,69 Lt) ieškinio reikalavimo; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

13 Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

14 Teismas priteisė tik patirtas faktines išlaidas, kurioms pagrįsti buvo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau visiškai nepriteisė kitų sumų, kurias sudaro atlyginimas administratoriui, finansininkui ir kitos išlaidos, į kurias teisę nustatė kreditorių susirinkimas. Teismas, nepriteisdamas kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinto atlyginimo administratoriui, išėjo už ieškinio ribų ir netiesiogiai be jokio teisinio pagrindo įsikišo į šalių tarpusavio civilinius santykius, pakeisdamas civilinio sandorio sąlygas ir šalių susitarimą bei tikrąją šalių valią. Teismas, pasisakydamas dėl teisės gauti administratoriui atlyginimą, neįvertino to fakto, jog bankroto administratorius yra juridinis asmuo, todėl jis negali pateikti atlyginimo administratoriui išmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Teismas nenurodė, kokiu būdu ir koks dokumentas patvirtintų bankroto administratoriaus teisę gauti atlyginimą.

15 Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė civilinio proceso kodekso normas dėl įrodymų vertinimo, teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, neatsižvelgė į viešą interesą, kuris turi esminės reikšmės bylai.

16 Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovas K. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo skundą atmesti. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos sprendimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais. Įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Administratorius savo pareikšto reikalavimo nepagrindė ir neįrodė.

17 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

18 ir teisiniai argumentai

19 Apeliacinis skundas tenkintinas.

20 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21 Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų, atsiradusių vykstant bankroto procesui, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 6032,40 Eur (20 828,69 Lt) ieškinio reikalavimo.

22 Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. 2013-06-11 kreditorių susirinkimas patvirtino 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto procesas truko nuo 2013-03-06 iki 2013-11-05. 2013m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi priėmė sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Etila“ pabaigos.

23 Byloje nustatyta ir neginčijama tai, kad tarp atsakovo G. S. kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas G. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.

24 Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė faktiškai ieškovo turėtas ir byloje įrodymais pagrįstas išlaidas – 3371,31 Lt, nors ieškovas prašė priteisti visą 2013-06-11 kreditorių susirinkimo patvirtintą 20 000 Lt administravimo išlaidų sumą.

25 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta būtent administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Ši įstatymo nuostata sietina su tuo, kad administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą, laikinąją administravimo išlaidų, nenustatant atskirai administratoriui konkretaus atlyginimo, sąmatą tvirtina teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o toliau tokių išlaidų inter alia administratoriui mokėtinos sumos nustatymo teisė ir pareiga pereina pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2, 4 dalys).

26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t.y. mokėjimą dalimis bankroto proceso eigoje arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Etila“ 2013-06-11 kreditorių susirinkimas patvirtino 20 000 Lt pridedant PVM administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir papildomai nustatė 10 proc. už parduotą turtą. Taip pat 2013-06-11 sudarė pavedimo sutartį su bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administratorių kompanija“, kurioje numatė, kad administratoriui už šio pavedimo vykdymą – bankrutuojančios UAB „Etila“ administravimą – mokama 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir papildomai 10 proc. už parduotą turtą.

27 Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. Taip pat pažymėtina, kad bankrutavusios UAB „Etila“ 2013-06-11 kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, reiškia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankrutavusios UAB „Etila“ kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, kad 20 000 Lt pridedant PVM administravimo išlaidų suma yra protinga ir teisinga, todėl teismas nepaisyti kreditorių valios neturi pagrindo.

28 Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto byloje patvirtinta 20 000 Lt administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Šioje byloje ieškovės prašomą priteisti žalą sudaro suma – 20 000 Lt, kurios, realizavus bankrutavusios įmonės turtą, neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

29 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi įmonė turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas G. S.. Teisėjų kolegija pažymi, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2013-06-11 kreditorių susirinkimo nutarimą ir 2013-06-11 pavedimo sutartį numatyta, kad administratoriui už šio pavedimo vykdymą – bankrutuojančios UAB „Etila“ administravimą – mokama 20 000 Lt pridedant PVM administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t.y. nepriklausomai nuo to, kiek truks bankroto procesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankrutavusios UAB „Etila“ kreditoriai minėtą sumą skyrė bendrai administratoriaus atlyginimui ir kitoms administravimo išlaidoms, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratorius pagrįstai reikalauja priteisti 20 000 Lt pridedant PVM administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo aptarta administravimo išlaidų sąmata, kuri buvo apteikta 2013-06-11 kreditorių susirinkime, nebuvo kreditorių patvirtinta, todėl vadovautis joje numatytomis administravimo išlaidomis nėra pagrindo. Kreditoriai minėtame kreditorių susirinkime nutarė skirti bendrą sumą – 20 000 Lt su PVM nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro, bankroto administratorius turėjo teisę gauti 20 000 Lt su PVM, kurią sudarė faktinės bankroto procedūros išlaidos bei atlyginimas administratoriui už visą bankroto procesą.

30 Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl priteistino administravimo išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl administravimo išlaidų dydžio keistina, padidinat priteistinas administravimo išlaidas iki 20 000 Lt pridedant PVM, t. y. 24 200 Lt. Kita sprendimo dalį paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 2 dalis).

31 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.

32 Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį, t. y. padidinus iš atsakovo ieškovei priteistą 976,40 Eur (3371,31 Lt) administravimo išlaidų iki 7008,80 Eur (24 200 Lt), atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos sprendimo dalį, vertintina, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro kelionės į teismo posėdžius išlaidos ir pateikė įrodymus, kad išlaidos kurui yra 123,09 Eur (425 Lt) (112,118,183 b. l.). Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo G. S. ieškovui priteistina 123,09 Eur (425 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleistas, todėl iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 210 Eur (726 Lt) žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje –5,37 Eur (18,54 Lt). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo G. S. priteistina 5,37 Eur (18,54 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 215,37 Eur (743,63 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

33 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

34 Ieškovė nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atleista, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 181 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė
36Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl administravimo išlaidų priteisimo pakeisti, padidinant ieškovui UAB ,,Bankroto administratorių kompanija‘‘ šiuo sprendimu priteistą iš atsakovo G. S. administravimo išlaidų sumą iki 7008,80 Eur ir bylinėjimosi išlaidų sumą iki 123,09 Eur, o valstybei – iki 215,37 Eur.

37 Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.