Gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisės į tą gyvenamąją patalpą, kurioje deklaruota asmens gyvenamoji vieta.

Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai. Kitaip tariant, deklaravimo tikslas nėra nuosavybės teisių nustatymas į tam tikras gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Taigi, gyvenamosios patalpos savininkas disponuoja teise leisti tam tikriems asmenims deklaruoti savo gyvenamąją vietą jam priklausančioje patalpoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas civilinės teisės naudotis gyvenamąja patalpa nei suteikia, nei pakeičia, nei panaikina. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik administracinė procedūra, kurios metu patvirtinama vieta, kurioje asmuo gyvena (2015 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015). O tai dar kartą patvirtina faktą, jog gyvenamosios vietos deklaracija nesuteikia kažkokių ypatingų teisių į deklaruotą gyvenamąją vietą.

Svarbu tai, kad gyvenamosios vietos savininkas gali bet kada panaikinti pašalinio asmens deklaraciją, pateikęs atitinkamus dokumentus savo gyvenamosios vietos seniūnijai.