Situacija, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kitas šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas, kyla tik esant civilinei atsakomybei. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas, t.y.: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą […]

Darbo kodekse įtvirtinta, kad drausminės nuobaudos gali būti skiriamos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Pažeidimo pagrindą sudaro darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo kodekso 235 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas darbo pareigų pažeidimų, kurie laikomi šiurkščiais ir, už kuriuos darbuotojas gali  būti atleidžiamas iš darbo iš karto. Svarbu tai, kad […]

Visų pirma būtina aptarti, kas iš viso yra laikoma materialine atsakomybe. Tiek Darbo kodekse, tiek teismų praktikoje nurodyta, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kurio vienas […]

Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą […]

Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Taigi neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė. Nepakanka vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis, dar būtinas kitas elementas […]

Gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisės į tą gyvenamąją patalpą, kurioje deklaruota asmens gyvenamoji vieta. Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją […]

SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM ARBA SEPARACIJA Civilinio kodekso 3 knygoje 5 skyriuje yra įtvirtintas toks institutas kaip separacija. Separacija yra panaši į santuokos nutraukimą savo pasekmėmis susijusiomis su turto dalybomis ir vaikų priežiūra, tačiau teisinis statusas tarp sutuoktinių išlieka nepakitęs, teisės sudaryti kitą santuoką jie neturi.  Kitaip tariant, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) reiškia, kad dalis sutuoktinių […]

Pilnamečių vaikų išlaikymas   Tėvai turi pareigą ne tik išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau pagal Civilinio kodekso 3.1921 straipsnį, jiems kyla pareiga išlaikyti ir pilnametystės sulaukusius vaikus. Tokia norma yra įtvirtinta dėl to, nes laikomasi pozicijos, jog ir pilnametystės sulaukusiems asmenims reikalinga finansinė pagalba, kadangi jie nėra pajėgūs patys save išlaikyti. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui […]

KOKIOS YRA GALIMYBĖS NUTRAUKTI PASIRAŠYTĄ SUTARTĮ? Šių dienų pasaulyje žmonės pastoviai sudaro įvairias sutartis: tiek perkant, parduodant įvairius daiktus, tiek užsisakant paslaugas ir t.t. Todėl gali kilti pagrįstas klausimas, ar įmanoma nutraukti jau pasirašytą sutartį. Tam, kad atsakyti į šį klausimą, verta analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad Civilinių […]