Skyrybų bylų ypatumai

UAB “Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ konsultuoja bei rengia skyrybų dokumentus. Mes Jums patarsime, kuriuo iš Civiliniame kodekse įtvirtintų būdų nutraukti santuoką būtų geriausia;  jų yra trys:

·         Santuokos nutraukimas bendru sutarimu;

·         Santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu;

·         Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra greičiausias bei mažiausiai streso sukeliantis variantas. Taip pat tai yra ir pats pigiausias būdas, kadangi sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Norint santuoką nutraukti bendru sutarimu, turi būti tenkinamos 3 sąlygos:

1)   Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai;

2)   Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;

3)   Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

Esminis momentas sutuoktiniams yra sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje turi būti aptariama:

– turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimas: kuris turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o kuris laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

–  sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.

–  jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, tai nustatomi su jų išlaikymu bei gyvenamosios vietos nustatymu susiję klausimai.

Sudarius sutartį, sutuoktiniai turi pateikti prašymą nutraukti santuoką teismui. Jis paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros gyvenamosios vietos, šios bylos priklauso nagrinėti vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui abiejų sutuoktinių pasirinkimu. Prašyme nurodomos priežastys dėl ko iširo santuoka.

Pradėjus nagrinėti pareiškimą, teismas turi teisę nustatyti 6 mėn. terminą sutuoktiniams susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu įmanomas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (tam, kad taikyti šią sąlygą, jų separacija turi būti patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, t.y. patvirtinta teisme);

2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;

3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

Visais šiais atvejais bendra ir svarbiausia, kad sutuoktinis, norintis išsiskirti, nekaltina kito sutuoktinio, jog santuoka iširusi, t.y. nėra keliamas kito sutuoktinio kaltės klausimas. Šiuo atveju prašymas teismui bus apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Prašymas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos nagrinėjimo, tik gali šalims pasiūlyti susitaikyti. Taip pat svarbu tai, kad kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas išskirtų dėl pareiškėjo kaltės. 

Skyrybų byloje yra išsprendžiami visi svarbūs klausimai susiję su turto padalijimu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatytu ir išlaikymu.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės galimas, jeigu kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas Civiliniame kodekse ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus.  Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka.

Kaltė suvokiama kaip lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialios paramos, rūpinimosi šeima bei vaikais pažeidimas. Civiliniame kodekse yra nurodyti 4 atvejai, kada preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, t.y.:

            1) Jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

            2) Jeigu sutuoktinis yra neištikimas;

        3) Jeigu sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;

              4) Jeigu sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina.

Šiais atvejais pakanka tik įrodyti faktą, su kuriuo siejamas kaltės preziumavimas, pavyzdžiui, pateikti įrodymų, jog sutuoktinis yra neištikimas.Tačiau sutuoktinis, kuris kaltinamas dėl santuokos iširimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su skyrybomis, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata nebūtų taikoma tokiu atveju, jeigu teismas nustatytų, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismui aiškinantis, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat įvertintini sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys santuokos išsaugojimo prasme tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios bei subjektyvios aplinkybės. 

Nagrinėjant bylą teisme, išsprendžiami ir visi kiti svarbūs su santuokos nutraukimu susiję klausimai tokie kaip turto padalijimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymas bei kita. Ieškinys pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.