Vieša sprendimų paieška
| Pavadinimas: [2024-03-07][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-130-806-2024].docx Bylos nr.: 1A-130-806/2024 Bylos rūšis: baudžiamoji byla Teismas: Vilniaus apygardos teismas Raktiniai žodžiai: Teisiniai terminai: Šalys: Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius (Trakai) 191884691 prokuroras | Kategorijos: 25.4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.) 25. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius) |
Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-806/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21204-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Loretai Davenienei,
dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,
nuteistajam M. M., jo gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 45 parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, realios bausmės atveju į paskirtą bausmę įskaitytas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 10 d. 20.47 val. iki 2023 m. birželio 10 d. 22.36 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 10 d.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. išieškota transporto priemonės – automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 4 200 Eur suma Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. birželio 10 d. apie 20.20 val. Trakų r. sav., Lentvaryje, Pakalnės g., ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo E. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (M. M.) iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Mindaugas Jancevičius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 10 330 Eur konfiskavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnio nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
2.2. Šiuo atveju nustatyta, kad M. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė panaudodamas tretiesiems asmenims priklausantį automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra ne 4 200 Eur, o 10 330 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu), todėl iš nuteistojo turi būti išieškota minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne pinigų suma, iš esmės atitinkantį pusę automobilio vertės.
2.3. Prokuroro vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš M. M. konfiskuota tik dalis automobilio vertės – tai neproporcinga priemonė. Teismas tokį sprendimą motyvavo pakankamai lakoniškai, iš esmės nurodydamas, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas vertinamas kaip galintis turėti esminės reikšmės kalinamojo turtinei padėčiai. Atkreipiamas dėmesys į skundžiamo nuosprendžio nurodomas aplinkybes, kad atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi finansinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui) teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Pažymima, jog nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo ir visi jo patiriami nepatogumai yra neišvengiamai paties M. M. nusikalstamų veiksmų pasekmė, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022).
2.4. Šiuo atveju teismas nepagrįstai išskyrė M. M. materialinę padėtį kaip pagrindą konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią sumą mažinti iki 4 200 Eur. Nurodoma, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių (kito asmens slauga ir pan.) M. M. negalėtų dirbti visą darbo dieną ar papildomo darbo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, M. M. prisiimti kreditiniai įsipareigojimai, išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir dėl jų pasunkėjusi materialinė padėtis neturėtų būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
2.5. Pažymima, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas prioritetinę reikšmę kaltinamojo turtinei padėčiai, visiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam M. M. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,2 promilės, antruoju tikrinimu 2,35 promilės) yra artimas sunkiam girtumui. Nuteistasis M. M. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę su keleiviu, keldamas grėsmę ir keleiviui. Važiavo į Lentvario miestą tokiu laiku (20.20 val.), kai eismas mieste tiek pėsčiųjų, tiek transporto, yra pakankamai intensyvus, tokiu būdu keldamas realią grėsmę tretiesiems asmenims. Pažymima, kad M. M. šią veiką (analogišką) padarė pakartotinai, nes M. M., nuo 2023 m. vasario 25 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl padaryto analogiško administracinio nusižengimo (vairavimo neblaiviam). Šios aplinkybės rodo, kad M. M. veiksmų pavojingumas buvo didesnis ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Tokie nuteistojo M. M. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Visos šios aplinkybės rodo M. M. lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią, visiems privalomą tvarką, į savo pačio bei kitų saugumą. Todėl nėra pagrindo visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
2.7. M. M. atžvilgiu tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės (BK 75 straipsnio 5 dalies), šioje konkrečioje situacijoje nebūtų užtikrinti prevenciniai tikslai ir paties nuteistojo atgrasymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Visuomenės ir nuteistojo M. M. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota visa transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinami prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslai. Įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas būtų nesuderinami dalykai, taip keičiant visuomenės požiūrį ir formuojant teigiamus įpročius kelyje. Todėl teismo sprendimas iš M. M. konfiskuoti ne visą, o dalį automobilio vertės – 4 200 Eur, yra nepagrįstas, per švelnus, neproporcingas teisės pažeidimui ir formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui, neužtikrina teisėto ir visuotinai svarbaus prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo ir yra keistinas.
2.8. Šioje byloje automobilio vertė yra nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A5“ kaina yra 10 330 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu). Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nusprendė išieškoti iš M. M. automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 200 Eur. Aptariamo automobilio vertė yra 10 330 Eur, todėl tokia pinigų suma ir turi būti išieškota iš nuteistojo.
2.9. Kaltinamasis teisme pateikė UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės „Audi A5“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią transporto priemonės reali vertė, įvertinus jo būklę, yra 8 795 Eur (su pridėtinės vertės mokesčius), kuria ir prašė vadovautis. Tačiau, kadangi teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė šia pažyma, tai šiame skunde ši aplinkybė ir nenagrinėjama.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė, patikslino, kad prašo išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8 795 Eur, nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – pusės konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimu.
6. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 200 Eur konfiskavimas. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš nuteistojo M. M. konfiskuota tik dalis automobilio vertės, todėl iš nuteistojo turi būti išieškota minėto automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 10 330 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras patikslino, kad prašo išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8 795 Eur.
7. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).
8. Be kita ko, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).
9. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. M. automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam pirmojo tikrinimo metu, apie 20.47 val., nustatytas 2,23 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 33). Taigi, M. M. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
10. Automobilis „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, automobilis priklausė trečiajam asmeniui – E. N. (1 t., b. l. 34). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nustatyta.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog yra pateikta VšĮ „Emprekis“ 2023 m. birželio mėnesio pažyma, kurioje nurodoma, jog vidutinė transporto priemonės „Audi A5“ kaina Lietuvoje yra 10 330 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu) (1 t., b. l. 35). Nuteistasis M. M. į bylą pateikė UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. birželio 16 d. transporto priemonės „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 149-159), kurioje nurodoma, jog automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 8 795 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu) (1 t., b. l. 150), kuria pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. transporto priemonės – automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios 4 200 Eur sumos išieškojimą Lietuvos Respublikos naudai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė minima pažyma, laikomas nepagrįstu.
13. Apeliacinį skundą pateikusio prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo M. M. konfiskavo tik dalį transporto priemonės – automobilio „Audi A5“ vertės, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo pakankamai lakoniškai, išimtinę reikšmę skyrė nuteistojo materialinei padėčiai (M. M. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi finansinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui). Nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą išieškoti tik dalį konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos motyvavo nepakankamai. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuteistojo finansinė padėtis šiame kontekste yra svarbi aplinkybė, tačiau vien tai nelaikytina išimtinio pobūdžio aplinkybe, kuri užkirstų kelią išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Akivaizdu, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų bei suvaržymų, tačiau toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Nors M. M. ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir nuo 2023 m. spalio 14 d. gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką (1 t., b. l. 148), o iš byloje pateikto 2023 m. lapkričio 22 d. išrašo matyti, kad būsto kredito įmokas turi sumokėti iki 2041 m. spalio 25 d. (1 t., b. l. 147). Kaip matyti, nuteistasis, prisiimdamas tokio dydžio finansinius įsipareigojimus, pats savo turtinės padėties nevertino kaip sunkios.
15. M. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis), būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę su keleiviu, keldamas grėsmę ir keleiviui. Važiavo į Lentvario miestą tokiu laiku (20.20 val.), kai eismas mieste yra pakankamai intensyvus, tokiu būdu keldamas realią grėsmę ir tretiesiems asmenims. Nors M. M. nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalį, bauda sumokėta, administracinis nusižengimas galioja, nuteistajam paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, jog nuteistasis M. M. įžūliai ir ciniškai ignoruoja jam paskirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (draudimą vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimu iš nuteistojo užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
16. Vadovaujantis išdėstytu, teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš M. M. šiuo atveju atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai.
17. Akivaizdu, kad M. M. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį M. M. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo neblaivus. M. M. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam.
18. Taigi, šiuo atveju matyti, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išieškoti mažesnę nei UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. birželio 16 d. transporto priemonės „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje numatytą turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 795 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas padėtų užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje. Be kita ko, šios pinigų sumos išieškojimas iš M. M. būtų teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
19. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 21 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo M. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 112,50 Eur.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju M. M. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokuroro pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad jo turtinė padėtis nėra gera, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi finansinių įsipareigojimų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. M. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 795 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo M. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjos Jurgita Mačionytė
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nida Vigelienė
Paskambinkite